|
Konsultuoja vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė
Ką daro vaiko kosulys?
Kosulio metu iš kvėpavimo takų pašalinama svetima medžiaga, pvz.: įkvėptos dulkės ar kitos mikrodalelės, sekretas.
Nedelsiant ieškoti medikų pagalbos rekomenduočiau:
Kai kosulys yra lojantis (laringitas labai pavojinga liga mažiesiems).
Kai vaikas kosėja su švokštimu ar dusuliu (neskyrus specifinio gydymo šie simptomai gali neišnykti, o progresuoti).
Kai kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienerių metų (mažiems vaikams ypač būdinga greita progresuojanti ligos eiga).
Tais atvejais, kai mamai darosi išties neramu – juk mama geriausiai nujaučia galimą ligą ir pažįsta savo vaiką.
Kodėl dažnai peršalimo ligomis sergančiam vaikui siūloma daryti mikoplazmų tyrimą?
Mikoplazmos (mycoplasma pneumonia) kaip ir chlamidijos (clamydia pneumonia) yra vadinamieji atipiniai mikroorganizmai (jie užima tarpinę padėtį tarp virusų ir bakterijų, gyvena ląstelių viduje). Jie dažnai sukelia ilgalaikius kvėpavimo takų sutrikimus.
Kai kurie tyrimai (kraujo ar skreplių pasėliai, imunoglobulinų kiekio kraujyje nustatymas ir kt.) skiriami todėl, kad galima būtų sužinoti kvėpavimo takų ligų sukėlėjus. Gydantis gydytojas, žinodamas jūsų vaikelio sirgimo eigą, trukmę, simptomus bei atsaką į gydymą, sprendžia, kokio būtent tyrimo reikia diagnozei patikslinti, kad galima būtų parinkti efektyvesnį gydymą.
Kosuliai yra skirtingi. Ką rodo sausas kosulys? Lojantis? Šlapias?
Lojantis kosulys yra vienas iš pagrindinių laringito (balso stygų uždegimo) požymių. Sausas kosulys nuo drėgno skiriasi tuo, kad esant drėgnam kosuliui atkosima gleivingo ar pūlingo sekreto, o esant sausam – neatkosima. Tiek sausas, tiek drėgnas kosulys gali būti įvairios kilmės.
Mamos klausia, ar „blogesnis“ sausas, ar šlapias kosulys. Skirtingais atvejais blogas gali būti ir sausas, ir drėgnas kosulys. Tai priklauso nuo kosulio sukeliamo nepatogumo, kosėjimo trukmės ir intensyvumo bei kitų veiksnių.
Ar galima atskyrus iš klausos kosulio rūšį pačiam vaistinėje pirkti vaistų nuo kosulio?
Patarčiau dėl vaistų visuomet pirmiausia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju. Netinkamai parinkti vaistai gali sukelti komplikacijas, užtęsti ligą. Ne visada reikia drėkinti ir skatinti kosulį, nors vaikas ir kosti drėgnai, nes tai gali būti tik paprasčiausia sloga. Padidėjusi kvėpavimo takų sekrecija, ypač mažiems vaikams, reikalauja nereikalingų didesnių pastangų sveikstant. Be to, nepakankamai atsikosint sekretas keliauja žemyn, taip sukeldamas bronchų, o vėliau – ir plaučių ligas. Tuo tarpu slopinti sausą kosulį, sukeltą bronchų spazmo ar alergijos, yra neefektyvu ir beprasmiška. Tokiems kosuliams tinka specifinis bronchus plečiantis gydymas.
Ar mokyti vaiką atkosėtus skreplius nuryti, ar išspjauti?
Maži vaikai visą atkosėtą sekretą dažniausiai nuryja. Vyresnius vaikus reikėtų mokyti, kad atkosėtą sekretą reikia išspjauti.
Vaikas kosėja tik naktimis, o dieną – ne. Ar tai jau liga?
Naktinius kosulius gali sukelti tiek banali sloga ar ryklės paraudimas, tiek laringitas ar bronchų astma, tiek sausas aplinkos oras, aplinkoje esantys alergenai ir kitos dirginančios medžiagos. Jie irgi būdingi atipinių sukėlėjų sukeltoms ligoms. Ar tai ligos požymis, geriausiai į šį klausimą gali atsakyti gydantis gydytojas, išsiklausinėjęs papildomus duomenis, apžiūrėjęs vaiką.
Ką daryti, jei vaikas kosėja naktimis? Ar žadinti ir pasodinus padėti atsikosėti, ar leisti toliau ,,loti“?
Jei tai nestiprus ir nedažnas lojantis kosulys ir vaikas miega, geriau jam netrukdyti, nes bet koks papildomas dirgiklis (pvz., vaiko verksmas) gali gerokai pabloginti būklę. Jei tai dažnas ir intensyvus lojantis kosulys, reikėtų pagalvoti apie greitosios medicinos pagalbos iškvietimą arba patiems vežti vaikelį į vaikų priėmimo skyrių. Jei vaikas kosėja naktį ne lojančiu kosuliu, reikėtų kitą dieną kreiptis į savo gydytoją.
Ar trachėjitai, bronchų ir plaučių uždegimai gali būti žmogaus achilo kulnas visam gyvenimui?
Mažieji ligoniukai dažniau nei vyresni serga peršalimo ligomis, todėl dažniau ir kosėja. Tai lemia tiek anatominė kvėpavimo takų sandara (kvėpavimo takai yra smulkūs, jiems būdinga padidėjusi sekrecija ir gleivinės paburkimas), tiek atsparumas aplinkos veiksniams ir kiti dalykai.
Deja, vaikystėje dažnai kosėjantis vaikas ir užaugęs gali dažniau sirgti kosėjimą sukeliančiomis ligomis (pavyzdžiui, alerginėmis).
Ar tinka kosėjančiam vaikui dėti taures (mums vaikystėje visiems dažnai dėdavo)?
Kosėjančiam vaikui dėti taures nerekomenduojama. Teoriškai gydymas taurėmis tinka esant plaučių kraujotakos sąstoviui, sergant kai kuriomis plaučių ligomis. Tai turėtų nustatyti vaikelio gydytojas ar gydytojas fizioterapeutas. Esant sausam kosuliui, atvirkščiai, taurės gali net pakenkti.
Ar tinka ant kosėjančio vaiko krūtinės dėti įvairius kompresus: pašildytos druskos, virtų bulvių, pašildyto pajūrio smėlio, kopūstų, medaus ir spirito ect?
Kompresai ant krūtinės neturi jokio ryšio su kvėpavimo takų ligomis, kadangi tiek šildomieji, tiek vėsinamieji (pvz., kopūstų) kompresai suaktyvina ar slopina tik paviršinę odos, poodžio kraujotaką ir visiškai neveikia plaučių.
Bet mamos sako, kad gydytojai pataria dėti spiritinius kompresus ant kosėjančio vaiko krūtinėlės…
Spiritiniai kompresai ir įtrynimai vaikams nenaudojami. Spiritas yra labai laki medžiaga, kurios vaikas įkvepia gana didelę koncentraciją, be to, vaikų oda yra labai plona, tad daug spirito susigeria per odą ir patenka į kraują. Medus per odą plaučių irgi neveiks, tuo tarpu šiltas pienas su medumi, kad ir kaip tai būtu banalu – puiki atsikosėjimą skatinanti priemonė.
Kalbama, kad drastiškas, veržlus kosulys gali net pakenkti (nes sutrūkinėja gerklės kapiliarai). Ar tiesa?
Tiesa. Ryklės, akių junginių kapiliarai dažniausiai trūkinėja esant priepuoliniam spazmiškam kosuliui, pavyzdžiui, sergant kokliušu.
Kaip atpažinti sunkias ligas, kurių simptomas kosulys – plaučių uždegimą, tuberkuliozę?
Įtariant tuberkuliozę kosulys nėra pats svarbiausias simptomas vaikams. Tai suaugusiųjų plaučių tuberkuliozės požymis, kuris retai būna vaikams. Vaikų tuberkuliozei labiau būdingi bendro pobūdžio skundai: padidėjęs nuovargis, svorio kritimas, blyškumas, apetito sumažėjimas, nedidelė temperatūra (ypač vakarais) ir kt. Plaučių uždegimui būdingas karščiavimas (nebūtinai aukšta temperatūra), sausas, o vėliau drėgnas kosulys (jo gali ir nebūti), padažnėjęs kvėpavimas (mažiems vaikams virš 60 kartų per minutę, vyresniems – virš 40 kartų per minutę), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas ir kt.
Ar vaikai gali kosėti iš nervų?
Taip. Tai dažniau pasitaiko jautriems, pervargusiems, dėmesio stokojantiems vaikams. Tik nepasitvirtinus kvėpavimo takų ar kitų sistemų ligoms, kartu su vaikų neurologu ar vaikų psichiatru galima nustatyti tokių kosulių priežastį.
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.11
|
